Šventieji vandenys

Vanduo laimina mūsų gyvenimą – nuo krikštyklos lašų iki pelenų, išbarstytų virš šventosios upės.

Autorius: John Stanmeyer

Šventieji vandenys
Nuotraukos autorius: John Stanmeyer

Jei būčiau pašauktas / Sukurti religiją, / Pasitelkčiau vandenį, - taip 1954 m. rašė anglų poetas Filipas Larkinas (Philip Larkin) - dauguma religijų tai ir daro.

Šeštajame dešimtmetyje religijos istorikas Mirča Eliadė (Mircea Eliade) dėstė, jog vanduo yra „šaltinis ir ištakos, visų būties galimybių telkinys, jis eina pirmiau bet kokios formos ir maitina visą kūriniją". Taip buvo nuo pat žmonijos istorijos pradžios, o, anot legendos, ir dar seniau. Pasaulis, kaip pasakojama Pradžios knygoje, buvo prikeltas gyvenimui Dievo, kuris sukūrė „skliautą viduryje

vandenų". Babiloniečiai tikėjo, kad pasaulis atsirado susimaišius gėlam ir sūriam vandeniui. Pimos indėnai manė, kad Motina Žemė pastojo nuo lašo vandens. Galingas, civilizacijas palaidojantis potvynis yra vandens archetipas, būdingas hebrajų, graikų ir actekų kultūroms.

Šventieji vandenys

Šventieji vandenys

Rašyti komentarą
Vardas*
El. paštas
Komentaras*
 
KOMENTARAI (0)
Komentarų nėra.

2010 balandis

Dar Šiame numeryje:

Pašalinti druską
Gėlinimo įrenginiuose kasdien pagaminami milijonai kubinių metrų vandens.

Ilga, šlapia kelionė
Vanduo turi įveikti daugybė kilometrų, kol pateks į mūsų namus.

Viskas jūsų rankose
Prausimasis gali išgelbėti milijonus gyvybių.

Visatos vanduo
Kuo atidžiau ieškome, tuo daugiau vandens ir ledo randame už Žemės ribų.

Jūra prie jūros
Didžiausiame pasaulio baseine telpa 250 mln. litrų vandens.

Slidžiu šlaitu aukštyn
Kaip vabzdys įveikia vandens įkalnę?