MIEGO PASLAPTYS(11)

Pramiegame trečdalį savo gyvenimo, tačiau net po dešimtmečius trukusių tyrinėjimų negalime tiksliai pasakyti, kodėl.

Autorius: D. T. Max

Nuotraukos autorius: Maggie Steber

ŠERIL DINDŽES (CHERYL DINGES) - 29-erių armijos seržantė iš Sent Luiso. Jos darbas - mokyti kareivius savigynos ir puolimo be ginklo. Braziliškojo džiudžitsu (jiu-jitsu) specialistė Dindžes sako esanti viena iš nedaugelio moterų armijoje, turinčių 2-ojo lygio kovos sertifikatą. Norint jį gauti būtina daug treniruotis kovojant vienam prieš du priešininkus ir tikėtis, kad „būsi tas vienintelis likęs gyvas".

Vėliau Dindžes gali tekti susigrumt dar nuožmesnėje kovoje. Ji genetiškai paveldėjo mirtinos šeiminės nemigos (MŠN) geną, kurio pagrindinis simptomas - negalėjimas užmigti. Iš pradžių netenkama gebėjimo nusnūsti, vėliau - išmiegoti visą naktį, ir pagaliau pacientas liaujasi miegojęs. Sindromas paprastai pasireiškia šeštajame gyvenimo dešimtmetyje, liga trunka maždaug metus ir visuomet baigiasi mirtimi. Dindžes atsisakė išsitirti, ar paveldėjo šį geną. „Baiminausi, kad, sužinojusi jį turinti, liausiuosi stengtis. Paprasčiausiai pasiduosiu."

MŠN yra siaubinga liga, kurios gydymą apsunkina žinių stygius. Po ilgamečių tyrimų mokslininkai išsiaiškino, kad MŠN sergančio paciento aminorūgščių baltymai, vadinamieji prionai, pažeidžia smegenų gumburą - giliai po didžiąja smegenų jungtimi esantį darinį - kuris neleidžia užmigti. Tačiau mokslininkai nežino, kokios yra ligos atsiradimo priežastys, kaip sustabdyti ar palengvinti grėsmingus jos simptomus. Prieš tirdami MŠN, daugelis net nežinojo,kad gumburas tiesiogiai susijęs su miegu. MŠN yra itin reta liga - visame pasaulyje žinoma tik 40 sergančių šeimų. Tačiau vienu aspektu ji labai panaši į kitas nemigos rūšis, šiandien kamuojančias milijonus žmonių - neaiškios šių sutrikimų atsiradimo priežastys.