Viena kita pastaba apie dvynius

Dvyniai gali padėti įminti paslaptį, kaip genai ir aplinka daro įtaką mūsų asmenybės raidai.

Autorius: Peter Miller

Nuotraukos autorius: Jodi Cob ir Martin Schoeller

             Kas vasarą, pirmąjį rugpjūčio savaitgalį, tūkstančiai dvynių renkasi į Tvinsbergą (Twinsburg) Ohajo (Ohio) valstijoje, mažą miestelį, kuriam pavadinimą beveik prieš du šimtmečius davė identiški broliai dvyniai. Pora paskui porą jie traukia į Dvynių dienų festivalį, tris paras trunkantį iškylų, talentų šou ir panašiausių dvynių rinkimų maratoną, išaugusį į vieną didžiausių pasaulyje dvynių suvažiavimų.
             Deivas ir Donas Volfai (Wolf) jau daugelį metų važiuoja į šį festivalį. Kaip ir daugumai jame
dalyvaujančių dvynių, jiems patinka leisti laiką drauge. Tiesą sakant, šiedu 53 metų vyrai, sunkvežimio
vairuotojai, su vienodomis iki krūtinių nutįsusiomis barzdomis, per pastaruosius 18 metų drauge sukorė apie 5 mln. kilometrų, gabendami įvairiausius krovinius, pradedant vystyklais ir baigiant konservuotos sriubos skardinėmis. Kol vienas sėdi prie juodviejų dyzelinio „Freightliner“ vilkiko vairo, kitas jam už nugaros
snaudžia ant gulto. Jiedu klausosi tų pačių radijo stočių, transliuojančių kantri gospelo stiliaus muziką, kartu su „Arbatos partija“ (Tea Party) yra nepatenkinti „didžiąja vyriausybe“, kramsnoja tuos pačius kelio užkandžius – dešrą su aštriais prieskoniais, obuolius, švelnaus skonio čederio sūrį. Laisvadieniais drauge medžioja arba žvejoja. Jiems patinka taip gyventi.
             „Turbūt todėl, kad mes dvyniai“, – sako Donas.
             Šią festivalio popietę broliai stabtelėjo prie tyrimų paviljono, kurį parėmė FTB (FBI), Dievo Motinos
universitetas (University of Notre Dame) ir Vakarų Virdžinijos universitetas (West Virginia University). Didžiulėje baltoje palapinėje laborantai aukštos skiriamosios gebos fotokameromis fiksavo dvynių poras, ėmė jų pirštų atspaudus, skenavo akių raineles, kad išsiaiškintų, ar naujausios veido atpažinimo sistemos geba juos atskirti.