Pokalbis su laime

Kol Vakarų pasaulyje dedasi keisti dalykai, nedidelė Himalajuose įsprausta karalystė paniro į bendrąją nacionalinę laimę.

Autorius: Žilvinas Vasiliauskas
Nuotraukos autorius:

Nepasirodytumėte netaktiški, jei butaniečio pasiteirautumėte, kiek jis laimingas, - tai įprastas klausimas, į kurį šiuo metu yra galimi du atsakymai - mokslinis ir ne mokslinis. Butanas, pagrindiniu makroekonominiu rodikliu pripažinęs bendrąją nacionalinę laimę ir pasitelkęs vakariečius, sukūrė matematinį šalies gyventojų laimės lygio apskaičiavimo metodą, kuris grindžiamas devyniomis sritimis, 33 ekonominiais rodikliais ir 124 kintamaisiais.

Terminas „bendroji nacionalinė laimė" pirmą kartą nuskambėjo 1979 m. Atsakydamas į žurnalisto klausimą apie Butano BVP, ketvirtasis šalies karalius Džigmė Singi Vangčiukas (Jigme Singye Wangchuck) pašmaikštavo: „Neišmanau, apie ką jūs kalbate, bet žinau svarbesnį rodiklį - BNL, bendroji nacionalinė laimė." Tai, kas iš pradžių atrodė kaip taikli frazė, atspindinti Butano siekį visur vadovautis budistiniais principais, pamažu
peraugo į koncepciją, kurią priėmė užsienio valstybės ir kuri jų pastangomis galiausiai įgijo matematinę išraišką. 2008 m. priimtoje Konstitucijoje parašyta, kad valstybė įsipareigoja sukurti sąlygas BNL rodikliui gerinti, o 2010 m. Butane buvo paskelbtas solidus dokumentas - BNL indeksas, - kuriame aiškinama ši koncepcija ir skelbiama, kiek laimingi Butano gyventojai.

Plačiau skaitykite balandžio mėnesio numeryje.

 

Rašyti komentarą
Vardas*
El. paštas
Komentaras*
 
KOMENTARAI (0)
Komentarų nėra.

2018 balandis

Dar Šiame numeryje:

Afrikos ledynmetis
Nušviečiant pavojų
Pražūtingi gyvybę gelbstintys nasrai
Dygsnių sekamos pasakos