Lobiai grįžta namo

Nuo Ganos iki Graikijos – buvusios kolonijos ir okupuotos teritorijos jau pusę šimtmečio ar dar ilgiau prašo grąžinti jų dirbinius. Grąžinus vagysčių grobį muziejai neužsidaro. Taip atsiveria naujos durys. | Plačiau

Lobiai grįžta namo
Nuo Ganos iki Graikijos – buvusios kolonijos ir okupuotos teritorijos jau pusę šimtmečio ar dar ilgiau prašo grąžinti jų dirbinius. Grąžinus vagysčių grobį muziejai neužsidaro. Taip atsiveria naujos durys.

Geriausios kelionių kryptys 2023 m.
Kur keliauti šiemet?

Dar Šiame numeryje:

Gyvenimas tęsiasi

Autorė Rania Abouzeid
Fotografė Rena Effendi

Libanas - tai senovinis kraštas, įsiterpęs tarp Izraelio, Sirijos ir Viduržemio jūros. Šį 18 oficialiai pripažintų religijų skiautinį drasko daugybė takoskyrų ir -izmų: sektantizmas, klasinė diskriminacija, idėjinis susiskaldymas, nepotizmas, rasizmas. Teigiama, kad Libane gyventojų skaičius viršija 6 mln., bet tiksliai niekas nežino: vengiant paliesti jautrų demografinį religinį klausimą paskutinį kartą gyventojai buvo surašyti 1932 m. Šalyje taip pat gyvena daugiau kaip 2 mln. sirų ir palestiniečių pabėgėlių. Pagal vienam gyventojui tenkantį pabėgėlių skaičių ši valstybė kone pirmauja visame pasaulyje.

Ekonomikos žlugimas. Katastrofiškas sprogimas. Nesėkminga politika. Pabėgėlių krizė. Iš pažiūros neįveikiami Libano iššūkiai bando nepalaužiamą jo žmonių dvasią. Norėdami paaiškinti, kiep jiems pavyksta išgyventi, libaniečiai dažnai pasitelkia šnekamosios kalbos žodį imtamsahna, kuris reiškia, kad jų oda stora kaip krokodilo.

Šiandien Libane kasdienybe tapo sunkumas, nuovargis ir pažeminimas. Per pastaruosius kelerius
metus libaniečiai išgyveno dvi katastrofas - tokias dideles, kad iš esmės šalies istoriją galima dalyti į laikotarpį iki jų ir po to. Ironiška, bet prieš pirmąją iš šių nelaimių - ekonomikos žlugimą - visi dėjo didžiules viltis, kad jau tuoj prasidės realios permainos.

ARCHYVAS