Kai gyventi per karšta

Tikėtina, kad po 50 metų trečdalis pasaulio gyventojų gyvens šiandieninę Sacharą primenančiomis sąlygomis, kur vidutinė aukščiausia temperatūra vasarą viršija 40°C.

Autorius: Elizabeth Royte

Kai gyventi per karšta
Nuotraukos autorius: Matthieu Paley

2003 m. vasarą virš vakarų ir centrinės Europos nusistovėjo aukšto atmosferos slėgio sritis. Virš Viduržemio jūros įkaitusi didžiulė sūkuriuojanti oro masė net kelias savaites neprileido vėsesnio oro srovių nuo Atlanto vandenyno. Prancūzijoje temperatūra vis kilo ir aštuonias dienas siekė net 40 °C.

Karščiui stiprėjant ėmė mirti žmonės. Tuo metu daug gydytojų ir greitosios pagalbos darbuotojų buvo išvykę kasmetinių atostogų, todėl netrukus ligoninės pritrūko rankų. Morguose ėmė kauptis kūnai, pagalbon teko pasitelkti sunkvežimius-šaldytuvus ir maisto šaldiklius.

Policijos buvo prašoma išlaužti duris, „už kurių gulėdavo lavonai,- prisimena Prancūzijos skubiosios pagalbos gydytojų asociacijos prezidentas Patrikas Pelu (Patrick Pelloux).- Situacija buvo siaubinga".

Galiausiai Prancūzija šiai karščio bangai priskyrė 15 tūkst. mirčių. Italijoje padėtis buvo dar prastesnė: čia mirė kone 20 tūkst. gyventojų. Visame žemyne gyvybės neteko daugiau kaip 70 tūkst. žmonių. Kaip mokslininkai vėliau nustatė, ši per paskutinius 500 metų karščiausia vasara Europoje buvo akivaizdžiai susijusi su klimato kaita.

2021 liepa

Dar Šiame numeryje:

Išsaugoti ilgam
Autorius Tristan McConnell
Fotografas David Chancellor

Ar be užtvertų rezervatų laukiniai gyvūnai ir gretimos bendruomenės gali kartu klestėti? Šiaurės Kenijoje pandemija išbandė šią idėją. Tai plataus užmojo sambūvio eksperimentas, grindžiamas mintimi, kad žmonės ir laukiniai gyvūnai gali klestėti drauge. 44 000 km 2 plote greta gyvena šimtai tūkstančių žmonių, milijonai gyvulių ir nemažos laukinių gyvūnų populiacijos. Maždaug du trečdaliai Kenijos laukinių gyvūnų gyvena ne nacionaliniuose parkuose ar rezervatuose, todėl draustiniai tapo esmine nacionalinės gamtosaugos ekosistemos dalimi. Kai dėl COVID-19 užsidarė sienos ir nebekilo lėktuvai, Šiaurės Kenijoje, kaip ir visur kitur, neliko turistų, todėl Afrika neteko didelės dalies pajamų, kurių kasmet atneša gamtos turizmas - 2018 m. suma siekė 29 mlrd. JAV dolerių. Kenijoje turizmas sudarė bent 8 % BVP. Kilo nuogąstavimų, kad pastarųjų dešimtmečių gamtosaugos pasiekimai pražus.

Permainos kinų kvartale
Autorė Rachel NG
Fotografė Andria LO

Los Andželo kinų kvartale gimęs ir užaugęs Glenas Suhu (Glenn SooHoo) savo akimis matė, kaip jo rajonas per 50 metų užaugo, paskui patyrė nuosmukį ir vėl atsigavo. Pastaruosius pusantrų metų šis ir kiti Šiaurės Amerikoje išsibarstę panašūs anklavai išgyvena krizę, kurią paskatino ksenofobija ir kritinė visuomenės sveikatos padėtis. „Tas virusas smukdo prekybą ir turizmą,- sako įmonės „Phoenix Imports" savininkas G. Suhu. - Jis neturi nieko bendra su kinų kvartalu, bet kadangi prezidentas Donaldas Trampas vis kartojo, kad virusas atkeliavo iš Azijos, žmonės tiesiog ėmė baimintis šio rajono." Pandemijos laikotarpiu istoriniams kinų kvartalams išgyvenant sunkius laikus verta pasigilinti, kodėl jie apskritai traukia gyventojus (ir lankytojus).


Aukšti tikslai
Autorė Stephanie Pearson
Fotografas Quin Schrock

Austrijos Alpėse alpinistai kopia į viršukalnes ir lipa „laiptais į dangų". Šios svaigulį keliančios kopėčios yra Didžiojo Donerkogelio (Grosser Donnerkogel) via ferrata dalis. Itališkai „geležinis kelias", via ferrata - stačiuose uoliniuose kalnų šlaituose įrengtas kelias, kuriame palei įtvirtintą lyną įtaisyta pagalbinių priemonių, kaip antai metalinių pakopų.