Krištolinis skaidrumas

Daug stiklavarles tiriančių mokslininkų motyvuoja faktas, kad kai kurie jų tiriamieji sparčiai nyksta.

Autorius: Angela Posada-Swafford

Žemės ūkio, ganyklų ir kalnakasybos projektai Anduose grobsto jau ir taip suskaidytas šių varlių miškų buveines. Kai kurių rūšių, kaip antai Nymphargus manduriacu, paplitimo sritis susi - traukė iki vos vieno upės baseino. Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis, 10 stiklavarlių rūšių priskiriama grėsmingai nykstančiųjų kategorijai, 28 rūšys - nykstančių rūšių kategorijai, o 21 - pažeidžiamų.

„Nykstančiomis paskelbiama daugybė vos atrastų rūšių", - sako Ch. M. Gvajasaminas. Tačiau, jo nuomone, tokių izoliuotų populiacijų apsauga turi ir tam tikrų privalumų. Jis tikisi, kad valdžią, privačias bendroves ir pelno nesiekiančias organizacijas įmanoma įkvėpti bendradarbiauti ir šias varlių gausiai gyvenamas teritorijas paskelbti rezervatais užtikrinant, kad šie trapūs gyvūnai turėtų rimtas galimybes išlikti. „Ispanų kalboje jos vadinamos krištolinėmis varlėmis, - sako Ch. M. Gvajasaminas. - Tai labai taiklus pavadinimas, nes gerai apibūdina šių gyvūnų trapumą ir grožį."

Ant išlikimo ribos

Autorė Leonie Joubert
Fotografas Thomas P. Peschak

Mokslininkių vykdomi Johanesburge veikiančios Vitvatersrando (Witwatersrand) universiteto Laukinių gyvūnų išsaugojimo fiziologijos laboratorijos moksliniai tyrimai yra dalis didesnio tyrimo, vadinamo Kalahario nykstančių ekosistemų projektu (KNEP), kurio tikslas - suprasti, kaip klimato triktys čia sutraukys gležną gyvybės audinį. Ši Kalahario dalis jau sulaukė dėmesio kaip klimato karštasis taškas. Remiantis Keiptauno universiteto klimatologų modeliais, jei per dešimtmetį pasaulyje temperatūra pakiltų daugiau nei 1,5 °C, nors pagal JT Paryžiaus susitarimą to siekiama išvengti, vidutinė temperatūra Botsvanoje - kiek šiauriau nuo Houpvelės 3-iosios maitinimosi teritorijų - padidėtų daugiau nei 2 °C. Jeigu pasaulyje taptų vidutiniškai 3 °C šilčiau, čia temperatūra pakiltų 4,2 °C. Kaip rodo moksliniai duomenys, dėl to Kalaharyje sunyktų visa sistema. Kalaharis - didžiausia pasaulyje ištisa smėlio platybė, per Botsvaną, Namibiją, Pietų Afriką ir dar toliau vilnijantis vėjo pustomų kopų vandenynas, apklostytas savana - pavienių medžių pridaigstytu daugiausia žolėtu kraštovaizdžiu. Čia, pietiniame regiono pakraštyje, oro srovės supustė virtinę iš šiaurės į pietus slenkančių kopų, apsiaučiančių plikas kvarcito kalvas, pūpsančias it banginių kupros iš gelmių. Padėtis regione susijaukė dėl dešimtmečius trukusio ūkininkavimo, o dabar, regis, tuoj užgrius ir planetos šilimo padariniai.

Nykstantys rykliai

Autoriai Monica Serrano ir Sean McNaughton

Nuo 1970 m. intensyvėjant žvejybai ir stokojant deramos apsaugos vandenynų ryklių ir rajų sumažėjo 71 %. Visame pasaulyje rykliai ir rajos netyčia patenka į žvejybinius tinklus, bet kai kur jie gaudomi sąmoningai dėl mėsos, pelekų, žiaunų plokštelių, odos ir kepenų taukų. Skaičiuojama, kad XXI a. pirmojo dešimtmečio pradžioje, kai ryklių žvejyba pasiekė aukščiausią tašką, buvo sugauta 63-273 mln. šių žuvų. To laikotarpio padariniai bus juntami dar ilgai.

Japonijos aistra popieriui

Fotografas James Whitlow Delano

Fantastiškus Fudžio kalno vaizdus, dizainerė Jumi Kacura (Yumi Katsura) iš jo siuva nuotakų sukneles, o režisierius Deividas Linčas (David Lynch) ant jo kuria litografijas. Vadinamasis vaši, japoniškas rankų darbo popierius, naudojamas visur: nuo skėčių ir papuošalų iki koronavirusą stabdančių veido kaukių. Tačiau jo istorija siekia bent 1300 metų.