Banginių paslaptys

Kai kurie delfinai ir banginiai turi savas kultūrines tradicijas ir dialektus – tai, kas kadaise, manyta, būdinga tik žmonėms.

Autorius: Craig Welch

Banginių paslaptys
Nuotraukos autorius: Brian Skerry

Per visą istoriją mėtėmės tarp gyvūnų vertinimo per mūsų pačių elgesio prizmę ir atsisakymo pripažinti, kad esame į juos panašūs. Tai ypač tinka banginiams. Dažnai žiūrime į juos beveik kaip į žmones arba manome, kad jie visai kitokie nei mes.
Be abejo, nei viena, nei kita nėra visiška tiesa. Banginiai gyvena mums svetimoje aplinkoje. Gyvybė juda vertikalioje plokštumoje. Ten taip tamsu, kad rega menkai praverčia. Visi santykiai mezgami garsu. Kol leidžiame milijardus danguje ieškodami nežemiškos gyvybės, atskleisdami po bangomis glūdinčias paslaptis sužinome, kad čia, namuose, gyvena nepažįstamieji, kurie yra panašesni į mus, nei manėme. Banginių sąjungos, įmantrūs jų pokalbiai ir rūpinimosi jaunikliais būdai atrodo baugiai pažįstami.
Kai kurie jų netgi atvirai gedi. 2018 m. pietiečių daugiapelekių delfinų patelė, pavadinta Talekva (Tahlequah), 17 dienų snukiu stumdė savo naujagimio, kuris nugaišo vos gimęs, palaikus.
„Daug metų mokslininkai apibūdindami gyvūnų elgseną uoliai vengė tokių emocijas reiškiančių sąvokų kaip „laimingas", „liūdnas", „žaismingas" ar „piktas",- rašo Džo Geidosas (Joe Gaydos), prižiūrintis Vašingtono valstijoje vykdomą universiteto programą, kuria siekiama saugoti gyvybę jūrose per mokslą ir švietimą. Tačiau Dž.Geidoso ir daugelio banginius tyrinėjančių biologų manymu, Talekvos elgesys buvo gedulo išraiška. Gyvenu už 6 km nuo Padžeto (Puget) sąsiaurio, kuriame dalį metų glaudžiais guotais it akrobatinių lėktuvų eskadrilės zuja trys pietiečių daugiapelekių delfinų būriai. Kokių paslapčių turi šie banginiai?

National Geographic gegužė

Dar Šiame numeryje:

 

28 dienos po vandeniu

Autorius ir fotografas Laurent Ballesta

Nardymas Prancūzijos Rivjeroje
Viduržemio jūros, kuri yra beveik visiškai apsupta sausumos, povandeninės karalystės sąveika su Atlanto vandenynu menka, o dugnas daugiausia neištyrinėtas. Beveik mėnesį fotografas L. Balesta su komanda gyveno aukšto slėgio kameroje baržoje, o ši tempiama nuplaukė daugiau nei 550 km nuo Marselio iki Monako ir atgal. Komanda nardė 21 vietoje, iki 142 m gylyje. Jie matė blykstelint tikrą grožį- ir aptiko akivaizdžių žmonių daromo poveikio įrodymų. Komanda tyrinėjo jūros dalis, kurias pasiekia vos vienas procentas saulės šviesos. Pastovios temperatūros vandenyje čia gyvuoja unikalūs šaltavandeniai rifai, o juose tarpsta per 1650 rūšių.

 

Jūrų tyrinėtojas

Autorė Rachel Hartigan

„Jei lėktuvas ten, būčiau jį pamatęs",- sako Robertas Balardas (Robert Ballard) kalbėdamas apie paieškas 4 m ilgio savaeigiu laiveliu, paleistu iš 64 m ilgio tyrinėjimų laivo „E/V Nautilus". Sėdėdamas savo kajutėje jis rodo kompiuterio ekrane išskleistą jūros dugno žemėlapį. Per atstumą valdomas savaeigis laivelis spindulių pluošto sonaru „nubraižė" šį povandeninį kraštovaizdį plaukiodamas aplink rifą, kuris juosia atokią Ramiojo vandenyno salą Nikuma - rorą (Nikumaroro), čia R. Balardas ieško Amelijos Erhart (Amelia Earhart) lėktuvo „Lockheed Electra 10E". Prieš daugiau kaip keturis dešimtmečius vandenyno dugne atradęs hidrotermines versmes ir juoduosius dūmtraukius, prieš tris dešimtmečius radęs „Titaniką" ir beveik prieš 20 metų aptikęs patrulinį laivą, kuriam per Antrąjį pasaulinį karą vadovavo Džonas F. Kenedis (John F. Kennedy), 78-erių nepriklausomas Nacionalinės geografijos draugijos tyrinėtojas nenuleidžia rankų ir toliau bando įminti didžiausias vandenynų paslaptis.

 

Bėgant nuo potvynio

 

Autorė Annie Roth
Fotografė Ami Vitale

Dar neseniai atrodė, kad taika tarp pokotų (Pokot) ir ilčamusų (Ilchamus) neįmanoma. Abi Kenijos Baringo (Baringo) ežero pakrantėse gyvenančios bendruomenės dešimtmečiais kariavo dėl galvijų, žemės ir vandens- todėl vienas iš Kenijos gausiausios biologinės įvairovės regionų buvo virtęs bergždžiu mūšių lauku. 2006m. pokotų ir ilčamusų vyresnieji šiame nuožmiame konflikte pasiekė paliaubas. Jie sutarė, kad vienybei ir pasitikėjimui sukurti buvę priešai kartu dės pastangas sugrąžinti laukinius gyvūnus, kurie buvo išguiti ir dėl jų konflikto,- visų pirma Rotšildo žirafas. Šių žirafų mažėja. Gamtoje jų likę vos apie 2000, iš jų 800 gyvena Kenijoje. Kadaise Rotšildo, dar vadinamų Baringo, žirafų aplink Baringo ežerą buvo gausu, tačiau po kelis dešimtmečius trukusio konflikto ir brakonieriavimo ši simbolinė rūšis toje vietovėje išnyko. Siekdami, kad šios žirafos sugrįžtų į savo tėvynę, pokotų ir ilčamusų bendruomenių nariai ėmėsi darbo.