Lurdo atgimimas

Pirmą kartą istorijoje Lurdo Dievo Motinos šventovė - viena svarbiausių pasaulyje katalikų piligrimystės vietų - buvo priversta užsidaryti ir neįsileisti 20 tūkst. kasdien čia atvykstančių žmonių.

Autorius: Mary Winston Nicklin

2020 m. kovo 17 d. Prancūzijoje dėl pandemijos prasidėjus dviejų mėnesių karantinui ši šventvietė liko be žvakėmis nešinų piligrimų.Didžiulės automobilių stovėjimo aikštelės nebebuvo užgrūstos turistiniais autobusais, religinių suvenyrų parduotuvės užvėrė langines, o netoliese stovintys viešbučiai užrakino duris.

Tačiau COVID-19 krizei paralyžiavus Lurdą,kuriame paprastai per metus apsilanko daugiau
kaip 3 mln. svečių, miestas nenustojo melstis. Atvirkščiai, pandemija netikėtai paskatino kitaip
pažvelgti į šią vietą, kur taip tvirtai įsišaknijusios konservatyvios tradicijos.

Technologinių naujovių kulminacija tapo 2020 m. liepą įvykusi pirmoji pasaulyje virtuali
piligriminė kelionė. Dešimčia kalbų transliuotą laidą „Vieningasis Lurdas" stebėjo 80 mln. žiūrovų.

Akmenų istorijos

Autorė Eva Van Der Berg

2000 metų gyvavusi talajotų kultūra Ispanijai priklausančioje Menorkos saloje paliko stebėtinai įvairių architektūros paminklų.Menorkoje (Menorca) nuo megalitinių akmeninių bokštų stebėtojai matė, kaip per salą ritasi istorijos potvyniai, virtinė bangomis plūstančių įtakingų senovės
Viduržemio jūros regiono civilizacijų: finikiečių, graikų ir romėnų.

Tačiau dar gerokai prieš šiems sunkiasvoriams išlipant į krantą, vėjų gairinamame ir medžių
beveik neturinčiame kraštovaizdyje šaknis įleido kuklūs pirmieji salos gyventojai. Šie bokštai,
vadinamieji talajotai, buvo statomi iš medžiagų, kurių netrūko nei pirmiesiems gyventojams, nei
jų palikuoniams - kalkakmenio luitų. Apsieidami su tuo, kas buvo po ranka, menorkiečiai sukūrė tvirtą it akmuo palikimą.Daugelis mūsų Balearų salas labiau žino dėl Ibisos ir Maljorkos paplūdimių, kuriuose pramogauja viso pasaulio turistai.

Tačiau ryčiausia šio salyno sala, ramioji Menorka, pasižymi ne tik gražia gamta, bet ir unikaliu turtu - didžiausiu senovinės architektūros lobynu visame Balearų salyne. Šiuose bokštuose ir kituose milžiniškuose statiniuose, be skiedinio pastatytuose iš netašytų akmenų, slypi salos tūkstantmečio istorija, palikusi pėdsaką Menorkos kraštovaizdyje ir tapatybėje.