Naujausias numeris National Geographic 2023 kovas
PlačiauSulankstoma ateitis
Origamis nuo seno įkvepia menininkus. Dabar jis tiesia naujus kelius mokslo ir technologijų srityje.
Autorius: Maya Wei-Haas
Origamiai subtilūs ir dailūs. O gal jie galėtų drauge būti tvirti ir praktiški? Mokslui semiantis įkvėpimo mene, sudėtingi origamio lankstymo principai dabar pritaikomi kuriant tokius dalykus kaip robotinės rankos, itin veiksmingos veido kaukės ir kosmose išsiskleidžiančios saulės baterijos.
Lojimo kakofonija praneša, kad prie mano laukųjų durų pristatyta kartoninė dėžė. Viduje vienas balto gofruoto plastiko lakštas, sulankstytas tarsi didelis lagaminas. Mano šuniškai draugijai smalsiai uostinėjant, išskleidžiu standžią formą, išsidriekiančią beveik per visą mano svetainės plotį. Stumdama užlenktą vienos pusės dalį išgirstu netikėtai garsų pokštelėjimą. Šunys medinėmis grindimis paknopstomis skuodžia slėptis, o aš drebančia širdimi įnirtingai ieškau padarytos žalos. Bet niekas nesulūžo - tik plastikiniam lagaminui išsiskleidus staiga svetainėje atsirado viso dydžio baidarė.
Bendrovės „Oru Kayak" sukurta valtis - dalis mokslinės ir technologinės revoliucijos, kurią įkvėpė šimtametis origamio menas. Pradėjus nuo pastangų suprasti matematinį lankstymo modelių pagrindą atsivėrė stulbinamų galimybių keisti ir valdyti įvairiausių medžiagų - veido kaukių filtrų, baidarių plastiko ir net gyvų ląstelių - pavidalą, judėjimą ir savybes.
Šio numerio viršelyje pavaizduotas žvaigždžių šviesos skydo prototipas, su kuriuo NASA atlieka bandymus, kaip skydas išsiskleis kosmose. Pritaikius origamį, skydą įmanoma sutalpinti raketoje. Sekdami nurodymus, kuriuos rasite žurnale, galite patys išmėginti pagrindinius šio modelio principus.
National Geographic vasaris
Origamis nuo seno įkvepia menininkus. Dabar jis tiesia naujus kelius mokslo ir technologijų srityje. Ir kaip nesižavėti?
Tam tikrose vietose palei Rytinę JAV pakrantę nuo Kalifornijos iki Aliaskos jūrinės ūdros klesti, tačiau tuo džiaugiasi ne visi.
Naujoviška senatvė
Autorė Sarah Lubman
Fotografė Noriko Hayashi
Apniukusį šeštadienio rytą Ivasėje - mieguistame uosto rajone Tojamos įlankos pakraštyje didžiausioje Japonijos saloje - iki sutartos valandos gatvėse tuščia.
Ivasė ištuštėjo. Jaunimas išvyko, o čia vis dar likę gyventojai sensta. Jau kelis dešimtmečius
mažėjant gimstamumui, tokie pokyčiai vyksta visoje Japonijoje. 2010 m. šalies gyventojų skaičius pasiekė viršūnę - 128 mln. Dabar gyventojų mažiau nei 125 mln. ir prognozuojama, kad dar
keturis dešimtmečius jų mažės. Tačiau japonai gyvena ilgiau - moterys vidutiniškai 87,6 metus, vyrai - 81,5 metų. Išskyrus mažytę Monako Kunigaikštystę, Japonijos gyventojai dabar seniausi pasaulyje.
Kad ir kokie rūstūs, skaičiai neatskleidžia, kokie gilūs šie demografiniai pokyčiai. Vis neproporcingesnis didėjančio senjorų ir mažėjančio jaunuolių skaičiaus santykis jau keičia kiekvieną gyvenimo Japonijoje aspektą - nuo fizinio vaizdo iki socialinės politikos, nuo verslo strategijų iki darbo rinkos, nuo viešųjų erdvių iki privačių namų. Japonija tampa šalimi, kurioje vyrauja senoliai ir kuri pritaikoma jiems.
Daug slaugos namų išbando technologijas, kurios sumažintų darbuotojų poreikį. Robotai gali praversti, ir Japonijos vyriausybė subsidijuoja jų naudojimą. Stojus nakčiai, slaugos namuose „Active Biwa" netoli Kioto esančiame Ocu mieste patruliuojantis robotas tyliai pravėręs kiekvieno kambario duris tikrina, kaip laikosi gyventojai. Aptikęs ką nors neįprasto, siunčia vaizdus, kad įspėtų slaugytojus.
Palyginti su kitų pramoninių šalių gyventojais, japonai gauna gerokai daugiau išmokų, nei sumoka mokesčiais ar įmokomis. Pagal programą subsidijuojama 70-100 % pagyvenusių žmonių slaugos išlaidų, atsižvelgiant į pajamas. Iki 2000 m., kai pradėjo veikti ši sistema, ligoti senoliai iki mirties gulėdavo ligoninėse. Dabar jie paprastai miršta namuose.
