Pirmąkart istorijoje – daugiau nei 100 „National Geographic“ puslapių apie Lietuvą!

2018 m. sausio 24 d. 10:17

Lietuvos vietinio turizmo logotipas „Lietuva. O čia ar buvai?" - vienoje gretoje su pasauliniu prestižiniu prekės ženklu „National Geographic"! Lietuvos salės tarptautinėje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur 2018" lankytojų pirmųjų laukia siurprizas - specialus „National Geographic" priedas, skirtas kelionėms po Lietuvą. Jį parengė Turizmo departamentas kartu su „National Geographic Lietuva" redakcija.

„Jau pernai visus ėmėme kviesti švęsti atkurtos valstybės Šimtmetį keliaujant. Simboliškai mūsų stendą „Adventur" parodoje pavadinome „Kelionių idėjų stotis", ir visus jo lankytojus pirmuosius supažindinsime su realybe tapusiu projektu - 100 idėjų atrasti kitokią Lietuvą leidiniu, kurį paruošėme kartu su „National Geographic Lietuva" redakcija. Jį turi turėti kiekvienas, mylintis Lietuvą", - karštą naujieną atskleidžia laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

„Tai - be jokios abejonės kolekcinis numeris, dovana Šimtmetį švenčiančiai Lietuvai ir po ją keliaujantiems mūsų šalies turistams. Lietuvoje yra kur kas daugiau nei 100 įstabių gamtos kampelių, išskirtinių pramogų, kultūrinių renginių ir paminklų, tad rengdami leidinį tikrai nesiekėme sudaryti gražiausių, nuostabiausių ar įdomiausių objektų sąrašo. Tiesiog kartu su Turizmo departamento komanda ieškojome tų, kurie yra mažiau žinomi, tačiau tikrai verti to, kad juose apsilankytumėte", - kad leidinys įkvėptų tapti atradėjais Lietuvoje linki „National Geographic Lietuva" redaktorius Frederikas Jansonas.

Monoklis gandrams stebėti, su Geltonų plytų keliu lyginamas pažintinis takas, Žemaitijos Versalis, Tūkstančio magnolijų parkas, suakmenėjusių moliuskų nusėtos atodangos, lelijų plantacijos, ledyno iš Švedijos atstumti rieduliai, nakvynė medyje, jodinėjimas neįgaliems, kruizas virš apsemtų kaimų, futbolas smegduobėse, virtualus kalėjimas, marinuoti vardiniai grafų karpiai iš dvaro tvenkinių, pavasarinė grybų šventė, drakono valčių festivalis... Visa tai galima rasti būtent Lietuvoje! 100 šių ir kitų istorijų sugulė penkiuose daugiau nei 120 puslapių storio žurnalo skyriuose „Nepažinta gamta", "Nepatirti įspūdžiai", "Netyrinėta istorija", "Neragauti skoniai" ir "Neaplankytos šventės". Leidinio tiražas - 17 tūkst. Prekyboje jis atsiras nuo kovo mėn.

Žurnalo „Nepažinta Lietuva" viršelį puošia „Adventur" garbės svečio menininko Ray Bartkaus daryta nuotrauka.

 

2021 balandis

Dar Šiame numeryje:

Genialioji Areta

Autorė Deneen L. Brown
Fotografas Elias Williams

Tai pasakojimas apie atlikėją, kuriai muzika buvo antroji prigimtis.

1987 m. Areta Franklin tapo pirmąja moterimi, patekusia į rokenrolo šlovės muziejų, ir pramynė kelią į šią šventovę kitoms atlikėjoms. Žurnalas „Rolling Stone" visų laikų iškiliausių dainininkų sąraše ją iškėlė į pirmąją vietą. 2019 m. moteris po mirties buvo įvertinta Pulicerio premijos specialiuoju apdovanojimu.

Galbūt jūs per jauni, kad prisimintumėte geriausius A. Franklin laikus, bet greičiausiai esate girdėję jos muziką. Greičiausiai ją puikiai žino jūsų motina ir tėvas. Girdėjote ją skambant kino filmuose. Ir neabejotinai atpažintumėte Aretos dainavimo stilių klausydamiesi tokių šiuolaikinių atlikėjų kaip Beyoncé, Ariana Grande, Lady Gaga, Whitney Houston ar Adele.

Genialioji Areta Franklin sujaukė muzikos pasaulį ir nepaisė žanrų ribų. Per 60 metų karjerą atlikėja sukūrė 73 hitus - dainas, patekusias į „Billboard" kas savaitę sudaromą 100 populiariausių dainų sąrašą.


Ritualų saugumas

Autorius Tim Vernimmen

Ritualų turi visos žmonijos kultūros. Paprastai tai pasikartojanti, simbolinę prasmę turinti elgsena, kurią laikome tikslinga, nors iš tiesų negalime paaiškinti, kaip ji veikia. Šie ritualai gali sustiprinti bendruomeniškumo jausmą ir bendrus įsitikinimus, bet svaiginanti jų įvairovė taip pat gali atstumti ir atskirti žmones, ypač kai vienai kultūrai brangūs ritualai kitai atrodo nepaprastai keisti.

Dauguma ritualus tiriančių mokslininkų mano, kad viena iš jiems būdingų savybių yra miglota kilmė. Tačiau pastaruoju metu ėmė plisti nuomonė, jog dauguma visuomeninių ir itin specifinių ritualų prasidėjo kaip paprasčiausi bandymai apsisaugoti nuo nelaimių.

 

Kitas žvilgsnis į Everesto asmenukę

Autorius Mark Synnott

Niekada nemaniau, kad atsidursiu nuotraukoje ant Everesto. Bet štai aš su pūkiniu kostiumu ir deguonies kauke likus vos 120 m iki viršūnės.

Toks prisipažinimas gali nuskambėti keistokai iš profesionalaus alpinisto, kuris pastaruosius 20 metų kopė į viso pasaulio viršukalnes. Daugeliui asmenukė iš aukščiausio planetos taško yra didžiausias pasiekimas. Dėl jos ne vienas žmogus rizikavo viskuo, įskaitant gyvenimo santaupas ir santykius su artimais žmonėmis, bet žuvo leisdamiesi, ir tos brangios nuotraukos liko įkalintos fotoaparatuose.

Tai, kas kadaise laikyta aukščiausiu alpinizmo tikslu, tapo pelningu gidavimo verslu. Dabar į aukščiausią pasaulio viršukalnę gali įkopti visi, kas tik gali sau leisti nemažą šios kelionės kainą.


Kvapi istorija

Siekdami sukurti „skystąjį auksą" karta po kartos Indijos amatininkai tapo kvapų alchemikais.

Gerokai iki saulėtekio Tegas Singas (Tegh Singh) atvyksta į savo gėlių ūkį Gangos (Ganges) krante. Jis apeina rožių krūmus, nuskina kvapiausius žiedus ir sumeta rožinius žiedlapius į per petį permestą džiuto maišą. Kai virš upės sutviska pirmieji saulės spinduliai, 35-erių T. Singas jau sėdi ant motociklo ir veža derlių į nedidelį Kanaudžo (Kannauj) miestą, kuris garsėja kaip Indijos kvepalų sostinė.

Pasitelkęs laiko išbandytus distiliavimo metodus Kanaudžas jau daugiau kaip 400 metų gamina aliejinius augalinius kvepalus, vadinamąjį atarą.