Fotografo užmoju pribloškiantis „National Geographic“ projektas pristatytas Šiaulių ,,Akropolyje“

2018 m. gegužės 29 d. 15:40

Pasaulyje šiuo metu yra apie 12 000 nykstančių gyvūnų rūšių. Vienas garsiausių žurnalo „National Geographic" fotografų Joel Sartore užsimojo įmažinti visų jų portretus ir taip sukurti „Foto Arką" - projektą skirtą mums ir mūsų anūkams, kurie dalies šių gyvūnų jau niekada nebepamatys.

20 įspūdingų šio ciklo nuotraukų nuo šiandien gali išvysti šiauliečiai ir miesto svečiai - „Foto Arkos" projektas pristatomas didžiausiame Šiaurės Lietuvos prekybos ir pramogų centre Šiaulių „Akropolyje".

Beveik 20 metų J. Sartore atidavė gamtos fotografijai. Įvairiose pasaulio šalyse jis fiksavo laukinius gyvūnus. „Fotografavau laukinę gamtą, bet nelabai prisidėjau prie rūpinimosi ja", - žurnalui „National Geographic" prisipažino fotografas. Tokios mintys jį paskatino 2005 metais imtis įdomaus projekto - nufotografuoti kuo daugiau gyvūnų rūšių, kol jos dar neišnyko.

Modelius J. Sartore įkurdina juodame ar baltame fone. Pasak fotografo, toks fonas išryškina gyvūno akis ir leidžia mums jose geriau pamatyti laukinio gyvūno grožį, eleganciją ir intelektą.

„Manęs neapleido vienas klausimas: kaip įtikinti žmones susirūpinti tuo, kad iki kitos amžių sandūros galime netekti pusės visų rūšių? Galbūt kuo paprasčiau ir švariau atliktų portretų ciklas leistų mums pažvelgti gyvūnams tiesiai į akis ir pamatyti, kad kitos rūšys, su kuriomis gyvename šioje planetoje, taip pat išsiskiria grožiu, grakštumu ir protu. Juodas ir baltas fonas suvienodina žaidimo taisykles, tad pelė atrodo ne mažiau didinga nei dramblys. Šiuose portretuose visi tampa lygūs", - pasakoja fotografas J.Sartore

Savo projektą fotografas pavadino „Foto Arka". Aliuzija į Nojaus arką J. Sartorę tarsi ragina nesustoti. Per kiek daugiau nei dešimtmetį fotografas užfiksavo beveik 7 000 nelaisvėje laikomų gyvūnų. Jis jau lankėsi daugiau nei 250 zoologijos sodų įsikūrusių per 40 valstybių.

„Visos rūšys yra gyvybiškai svarbios mūsų išlikimui: bitės ir net musės apdulkina mūsų valgomus vaisus ir daržoves, nepaliesti drėgnieji atogrąžų miškai lemia, kiek lietaus iškris dirbamuose laukuose. Tačiau svarbu ne tik nauda mums. Manau, kiekviena rūšis turi pagrindinę teisę egzistuoti", - sako „National Geographic" fotografas.

Skaičiuojama, kad šiuo metu yra apie 12 000 nykstančių ir žmonijos globojamų gyvūnų - paukščių, žuvų, žinduolių, roplių, varliagyvių ir bestuburių. Tad kad pavyktų nufotografuoti daugumą, J. Sartore skaičiavimu, jam prireiks dar bent 15 metų. „Fotografuosiu, kol būsiu gyvas arba kol atsisakys tarnauti mano keliai", - pažadėjo J. Sartore.

„Foto Arkos" projektą remia Nacionalinės geografijos draugija. Lietuvoje parodą organizuoja žurnalas „National Geographic Lietuva".

Pamatyti vieno iš garsiausių gamtos fotografų nuotraukų ciklą Šiaulių „Akropolyje" bus galima iki birželio 30 d. Iš Šiaulių paroda keliaus į pajūrį, kur bus eksponuojama Klaipėdos „Akropolyje", o rudenį ją pamatyti galės vilniečiai.

2021 balandis

Dar Šiame numeryje:

Genialioji Areta

Autorė Deneen L. Brown
Fotografas Elias Williams

Tai pasakojimas apie atlikėją, kuriai muzika buvo antroji prigimtis.

1987 m. Areta Franklin tapo pirmąja moterimi, patekusia į rokenrolo šlovės muziejų, ir pramynė kelią į šią šventovę kitoms atlikėjoms. Žurnalas „Rolling Stone" visų laikų iškiliausių dainininkų sąraše ją iškėlė į pirmąją vietą. 2019 m. moteris po mirties buvo įvertinta Pulicerio premijos specialiuoju apdovanojimu.

Galbūt jūs per jauni, kad prisimintumėte geriausius A. Franklin laikus, bet greičiausiai esate girdėję jos muziką. Greičiausiai ją puikiai žino jūsų motina ir tėvas. Girdėjote ją skambant kino filmuose. Ir neabejotinai atpažintumėte Aretos dainavimo stilių klausydamiesi tokių šiuolaikinių atlikėjų kaip Beyoncé, Ariana Grande, Lady Gaga, Whitney Houston ar Adele.

Genialioji Areta Franklin sujaukė muzikos pasaulį ir nepaisė žanrų ribų. Per 60 metų karjerą atlikėja sukūrė 73 hitus - dainas, patekusias į „Billboard" kas savaitę sudaromą 100 populiariausių dainų sąrašą.


Ritualų saugumas

Autorius Tim Vernimmen

Ritualų turi visos žmonijos kultūros. Paprastai tai pasikartojanti, simbolinę prasmę turinti elgsena, kurią laikome tikslinga, nors iš tiesų negalime paaiškinti, kaip ji veikia. Šie ritualai gali sustiprinti bendruomeniškumo jausmą ir bendrus įsitikinimus, bet svaiginanti jų įvairovė taip pat gali atstumti ir atskirti žmones, ypač kai vienai kultūrai brangūs ritualai kitai atrodo nepaprastai keisti.

Dauguma ritualus tiriančių mokslininkų mano, kad viena iš jiems būdingų savybių yra miglota kilmė. Tačiau pastaruoju metu ėmė plisti nuomonė, jog dauguma visuomeninių ir itin specifinių ritualų prasidėjo kaip paprasčiausi bandymai apsisaugoti nuo nelaimių.

 

Kitas žvilgsnis į Everesto asmenukę

Autorius Mark Synnott

Niekada nemaniau, kad atsidursiu nuotraukoje ant Everesto. Bet štai aš su pūkiniu kostiumu ir deguonies kauke likus vos 120 m iki viršūnės.

Toks prisipažinimas gali nuskambėti keistokai iš profesionalaus alpinisto, kuris pastaruosius 20 metų kopė į viso pasaulio viršukalnes. Daugeliui asmenukė iš aukščiausio planetos taško yra didžiausias pasiekimas. Dėl jos ne vienas žmogus rizikavo viskuo, įskaitant gyvenimo santaupas ir santykius su artimais žmonėmis, bet žuvo leisdamiesi, ir tos brangios nuotraukos liko įkalintos fotoaparatuose.

Tai, kas kadaise laikyta aukščiausiu alpinizmo tikslu, tapo pelningu gidavimo verslu. Dabar į aukščiausią pasaulio viršukalnę gali įkopti visi, kas tik gali sau leisti nemažą šios kelionės kainą.


Kvapi istorija

Siekdami sukurti „skystąjį auksą" karta po kartos Indijos amatininkai tapo kvapų alchemikais.

Gerokai iki saulėtekio Tegas Singas (Tegh Singh) atvyksta į savo gėlių ūkį Gangos (Ganges) krante. Jis apeina rožių krūmus, nuskina kvapiausius žiedus ir sumeta rožinius žiedlapius į per petį permestą džiuto maišą. Kai virš upės sutviska pirmieji saulės spinduliai, 35-erių T. Singas jau sėdi ant motociklo ir veža derlių į nedidelį Kanaudžo (Kannauj) miestą, kuris garsėja kaip Indijos kvepalų sostinė.

Pasitelkęs laiko išbandytus distiliavimo metodus Kanaudžas jau daugiau kaip 400 metų gamina aliejinius augalinius kvepalus, vadinamąjį atarą.