Nefertitės kapo iešantys mokslininkai baigė skenuoti Tutanchamono kapą

2016 m. balandžio 2 d. 09:39

Penktadienį po dešimties valandų darbo radarais Tutanchamono kape, naujasis Egipto senienų apsaugos ministras Khaled al-Anani surengė tarptautinę spaudos konferenciją, skirtą naujausiems radiniams aptarti. Archeologai visą naktį tęsė slaptų patalpų pasieškas, kurias, spėjama, slepia karaliaus kriptos sienos. Remdamiesi pirminiais duomenimis, pareigūnai pranešė apie rastas tam tikras anomalijas, tačiau paprašė duomenis vertinti atsargiai ir laukti tolesnių tyrimų rezultatų.


Ministras, kalbėdamas Karalių slenyje surengtoje spaudos konferencijoje, teigė, kad „šiuo metu dar negalima kalbėti apie rezultatus". Jo įsitikinimu, prireiks bent savaitės, kol surinktus duomenis išanalizos ekspertai Egipte ir JAV. Al-Anani taip pat pakvietė mokslininkus iš viso pasaulio kitą mėnesį atvykti į Kairą, kur bus surengta dar viena spaudos konferencija. Ministras tikisi joje išgirsti išsamias naujienas apie tai, ką išties slepia Tutanchamono kapo sienos.


Karaliaus kapo tyrimus paskatino britų egiptologas Nicholas Reeves, liepą paskelbęs, kad Tutanchamono kripta gali slėpti iki šiol nerastą Nefertitės kapą. Pastaroji buvo ne tik Senovės Egipto gražuolė, bet ir Tutanchamono pamotė.


Visgi, egiptiečiai teoriją, kad už Tutanchamono kriptos slepiasi Nefertitės palaikai, vertina gana skeptiškai - nieko keisto, juk iki šiol nėra jokių fizinių įrodymų, kad kažkas slepiasi slaptose patalpose. Net šių patalpų buvimas yra pagrįstas tik šiuolaikinėmis technologijomis sukurtais paveikslais.


Viskas prasidėjo N. Reevesui Tutanchamono kriptos sienas nuskenavus lazeriu. Skenavimai atskleidė itin detalią kapo sienų tekstūrą ir leido įžvelgti tiesių linijų seriją šiaurinėje ir vakarinėje sienose. Gali būti, kad šios linijos žymi užmūrytus koridorius ar duris.


Dar kovo viduryje buvęs Egipto senienų apsaugos ministras Mamdouh Eldamaty paskelbė, esąs 90 proc. įsitikinęs, kad slaptos patalpos egzituoja. Jo įsitikinimai buvo paremti Japonijos specialisto Hirokatsu Watanabe atliktais skenavimais radaru, kurie padėjo už sienų surasti organinių medžiagų ir metalo pėdsakų.

Tuo tarpu šią savaitę atliktais skenavimais buvo siekiama surinkti išsamesnių duomenų. Nacionalinės geografijos draugijos remiami mokslininkai Tutanchamono kape darbuotis pradėjo tik 17 val., t. y. tuomet, kai baigėsi Karalių slėnio lankymo valandos, ir dirbo ten kone visą naktį. Išv iso buvo atlikta daugiau nei 40 atskirų skenavimų. Šiaurinė ir vakarinė kriptos sienos buvo skenuojamos penkiuose aukščiuose, keičiant radarų dažnį į 400 ir 900 MHz.


Tutanchamono kapas buvo atrastas 1922 m. Jį atrado Howardas Carteris.

National Geographic birželis

Dar Šiame numeryje:

 

Kultūrų susidūrimai

Autorė Nina Strochlic
Fotografė Nadia Shira Cohen

Meksikos majų bitininkai mato pavojų savo gyvenimo būdui, kurį kelia menonitų kolonistų auginami sojų laukai.
„Kaip tai prasidėjo?" - klausia Everardas Čablė (Everardo Chablé). Lauke blėstant dienos šviesai, jis įsitaisęs ant taburetės savo svetainėje. Vienintelis garsas šiame Jukatano (Yucatán) pusiasalyje esančiame Meksikos miestelyje - kur nėra mobiliojo ryšio ir trūksta elektros energijos - kieme jo tėvo garsiai leidžiama muzika. Jis ima pasakoti.

„Tūkstančius metų majai laikė bites. Tada atvykę menonitai su didelėmis mašinomis ėmė kirsti didžiulius plotus, kuriuose maitinasi bitės. Čia buvo nepaliestas miškas su itin trapiomis ekosistemomis - mazamomis, arakariais - ir, svarbiausia, bitėmis, kurios palaiko gyvybę. Pradėję kirsti miškus jie sunaikino viską, kas čia gyvavo tūkstantmečius."

 

Pavojingas Kelias. Tarp Žemės Ir Dangaus

Autorius Giorgi Gogua
Fotografai Fernando Javier Urquijo ir Nikolozas Mchedlidzė

Kiekvienais metais Sakartvele, Kaukazo kalnuose, paklusdami senosioms tradicijoms ir metų laikų kaitai, gyvulių augintojai gena savo bandas, skrosdami ganyklas ir... laiką.

6 val. ryto mane, miegantį palapinėje, kurią pasistačiau viduryje patižusio kelio, pažadino sunerimusio Giorgio Karsamaulio (Giorgi Karsamauli) balsas. „Greičiau kelkis, turime judėti!" - paragino piemuo.

Pro prasegtą atvartą į palapinę plūstelėjo vėsa ir liūties šniokštimas. 850 jo avių buvo dingusios.

Tą pakriką 2019 m. gegužės rytą mūsų „Na- tional Geographic" komandos lydimi aviganiai ketino leistis į 250 km kelio paskutinę atkarpą iš žiemos ganyklų Širako slėnyje į Tušetiją - nuo pasaulio atskirtą savitą kalnų regioną šiaurrytinėje šalies dalyje. Bet oras sumaišė visas kortas. Užuot persiritę per kalnagūbrį į vasarines ganyklas, kur gyvuliai genami nuo neatmenamų laikų, piemenys atsitraukė ant žemesnio šlaito, palikdami avis, kurios per naktį mirtinai sušalo.