Pasaulį nustebinęs projektas atkeliauja į Lietuvą

2018 m. sausio 24 d. 11:54

Žurnalas „National Geographic Lietuva" kviečia į unikalią parodą „FotoArka", sužavėjusią jau kone trečdalį pasaulio. Pribloškiančioje fotografijų parodoje - pusšimtis žurnalo „National Geographic" fotografo Joelio Sartores darytų nuotraukų, kuriose užfiksuoti nykstantys pasaulio gyvūnai.

Paroda įsikurs parodų centre „Litexpo" (1 salės balkone) ir veiks tik tris dienas, turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodos „Adventur 2018" metu, sausio 26-28 d.

Beveik 20 metų J. Sartore atidavė gamtos fotografijai. Įvairiose pasaulio šalyse jis fiksavo laukinius gyvūnus. „Fotografavau laukinę gamtą, bet nelabai prisidėjau prie rūpinimosi ja", - žurnalui „National Geographic" prisipažino fotografas. Tokios mintys jį paskatino 2005 metais imtis įdomaus projekto - nufotografuoti kuo daugiau gyvūnų rūšių, kol jos dar neišnyko.

Modelius J. Sartore įkurdina juodame ar baltame fone. Pasak fotografo, toks fonas išryškina gyvūno akis ir leidžia mums jose geriau pamatyti laukinio gyvūno grožį, eleganciją ir intelektą.

Savo projektą fotografas pavadino „FotoArka". Aliuzija į Nojaus arką J. Sartorę tarsi ragina nesustoti. Per kiek daugiau nei dešimtmetį fotografas užfiksavo daugiau kaip 6,5 tūkst. nelaisvėje laikomų gyvūnų. Jis jau lankėsi daugiau nei 250 zoologijos sodų įsikūrusių per 40 valstybių.

Skaičiuojama, kad šiuo metu yra apie 12 tūkst. nykstančių ir žmonijos globojamų gyvūnų - paukščių, žuvų, žinduolių, roplių, varliagyvių ir bestuburių. Tad kad pavyktų nufotografuoti daugumą, J. Sartores skaičiavimu, jam prireiks dar bent 15 metų. „Fotografuosiu, kol būsiu gyvas arba kol atsisakys tarnauti mano keliai", - pažadėjo J. Sartore.

„FotoArkos" projektą remia Nacionalinės geografijos draugija. Lietuvoje parodą organizuoja žurnalas „National Geographic Lietuva".

Užsukę aplankyti fotografijų parodos, lankytojai galės čia pat susipažinti ir su pirmuoju tik Lietuvai skirtu „National Geographic Lietuva" kolekciniu leidiniu „Nepažinta Lietuva". Kartu su Valstybiniu turizmo departamentu prie Ūkio ministerijos išleistas leidinys yra skirtas vietos turizmui skatinti. Jame šalies gyventojai supažindinami su įdomiomis, tačiau ne visiems žinomomis Lietuvos vietomis, renginiais ir skoniais - iš viso net 100 idėjų ką nuveikti, kur apsilankyti ir ko paragauti Lietuvoje.

 

National Geographic birželis

Dar Šiame numeryje:

 

Kultūrų susidūrimai

Autorė Nina Strochlic
Fotografė Nadia Shira Cohen

Meksikos majų bitininkai mato pavojų savo gyvenimo būdui, kurį kelia menonitų kolonistų auginami sojų laukai.
„Kaip tai prasidėjo?" - klausia Everardas Čablė (Everardo Chablé). Lauke blėstant dienos šviesai, jis įsitaisęs ant taburetės savo svetainėje. Vienintelis garsas šiame Jukatano (Yucatán) pusiasalyje esančiame Meksikos miestelyje - kur nėra mobiliojo ryšio ir trūksta elektros energijos - kieme jo tėvo garsiai leidžiama muzika. Jis ima pasakoti.

„Tūkstančius metų majai laikė bites. Tada atvykę menonitai su didelėmis mašinomis ėmė kirsti didžiulius plotus, kuriuose maitinasi bitės. Čia buvo nepaliestas miškas su itin trapiomis ekosistemomis - mazamomis, arakariais - ir, svarbiausia, bitėmis, kurios palaiko gyvybę. Pradėję kirsti miškus jie sunaikino viską, kas čia gyvavo tūkstantmečius."

 

Pavojingas Kelias. Tarp Žemės Ir Dangaus

Autorius Giorgi Gogua
Fotografai Fernando Javier Urquijo ir Nikolozas Mchedlidzė

Kiekvienais metais Sakartvele, Kaukazo kalnuose, paklusdami senosioms tradicijoms ir metų laikų kaitai, gyvulių augintojai gena savo bandas, skrosdami ganyklas ir... laiką.

6 val. ryto mane, miegantį palapinėje, kurią pasistačiau viduryje patižusio kelio, pažadino sunerimusio Giorgio Karsamaulio (Giorgi Karsamauli) balsas. „Greičiau kelkis, turime judėti!" - paragino piemuo.

Pro prasegtą atvartą į palapinę plūstelėjo vėsa ir liūties šniokštimas. 850 jo avių buvo dingusios.

Tą pakriką 2019 m. gegužės rytą mūsų „Na- tional Geographic" komandos lydimi aviganiai ketino leistis į 250 km kelio paskutinę atkarpą iš žiemos ganyklų Širako slėnyje į Tušetiją - nuo pasaulio atskirtą savitą kalnų regioną šiaurrytinėje šalies dalyje. Bet oras sumaišė visas kortas. Užuot persiritę per kalnagūbrį į vasarines ganyklas, kur gyvuliai genami nuo neatmenamų laikų, piemenys atsitraukė ant žemesnio šlaito, palikdami avis, kurios per naktį mirtinai sušalo.