Plastiko jūra

Kasmet į vandenynus vidutiniškai patenka apie 9 mln. tonų plastikinių atliekų. Didelė jų dalis suskyla į beveik nematomas daleles – mikroplastiką, kurio taip gausu, kad žuvų lervos jomis minta jau nuo pirmųjų savo gyvenimo dienų.

Autorius: Laura Parker

Plastiko jūra
Nuotraukos autorius:

Neseniai išsiruošiau panardyti Ramiajame vandenyne, beveik už kilometro nuo pietvakarinės Oahu (Oahu) pakrantės. Čia šios Havajų salos šlaitai statūs, tad motorine valtimi plaukiant į nardymo vietą dugno vaizdas greitai išnyko. Atsigręžusi už paplūdimio mačiau kylant žalius daugiau kaip kilometro aukščio Vajanajės (Waianae) kalnagūbrio šlaitus. Paprastai kalnai užstoja čionykštį vandenį nuo pasato, bet tądien jūra bangavo, todėl vos įžiūrėjau tai, ko atvykau - ploną alyvuotą dėmę vandens paviršiuje, kurioje gausu organinių dalelių ir maitinasi žuvų jaunikliai, bandantys išlikti per pavojingas pirmąsias gyvenimo savaites.

Panėrus veidą į blizgų vandenį atsivėrė vaizdas į tikrą žuvų veisyklą: aplink knibždėjo gyvybė, kurios paprastai nė nepastebėtum. Plūduriuojantys ikrai su saulėje švytinčiais trynių maišeliais priminė miniatiūrinius žibintus. Pro šalį lakstė ne didesnės už boružes žuvų lervos. Palyginti su jomis, 10 centų monetos dydžio havajinė vienuolžuvė atrodė didelė. Žemiau guotas 30 cm ilgio didžiaakių stauridžių (šios žuvys primena skumbres, tik didžiulėmis akimis) rijo visus gyvūnus, kuriems nepasisekė būti mažesniais už jas.

Tądien mano vedliai, JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NVAA) Honolulu okeanografas Džeimisonas Gouvas (Jamison Gove) ir žuvų biologas Džonatanas Vitnis (Jonathan Whitney), jau beveik trejus metus vykdė mokslinių tyrimų projektą, kuriuo bandyta išsiaiškinti, kas dedasi toje chaotiškoje aplinkoje. Lervos stadija yra žuvininkystės mokslo „juodoji dėžė": apvaisinti ikrai tampa lervomis, iš kurių išsirita žuvys, bet jose vykstantys procesai dar nėra gerai ištirti. Lervos stadijoje žuvys tokios mažos ir trapios, kad jas nepaprastai sunku tirti. Didžioji dauguma taip ir nesuaugs. Bet žuvų populiacijos visame pasaulyje ir jas ėdantys gyvūnai priklauso nuo to, kiek žuvų lervų išlieka ir kokios būklės.

Neseniai Dž. Gouvas ir Dž. Vitnis išsiaiškino, kad dėmėse prie Havajų kaupiasi ne tik žuvys ir visavertis jų maistas. Kaip matyti Deivido Litšvagerio užfiksuotose jų mėginių nuotraukose, čia taip pat gausu mikroplastiko
- žmonijos atliekų dalelių. Jų tiek daug, kad žuvų lervos jomis minta jau nuo pirmųjų savo gyvenimo dienų.

Plačiau skaitykite gegužės mėnesio numeryje.

Rašyti komentarą
Vardas*
El. paštas
Komentaras*
 
KOMENTARAI (0)
Komentarų nėra.

2019 gegužė

Dar Šiame numeryje:

Šiukšlių vandenynai
Stilinga mirtis ateityje
Ebolos virusas ir toliau sėja mirtį
Slapti sodai
Smegenys kosmose
Kinijos mokslo suklestėjimas
Skraidantys vorai
Arklių kaustytojas
Tirpsta Reinyro kalno ledynai
Viskas priklauso nuo tinkamos balos
Floridos parke klajoja herpesu sergančios beždžionės