100 archeologijos stebuklų

Lobių po žeme ieškoma nuo tada, kai buvo apiplėštas pirmas kapas. Jeigu šis teiginys atrodo perdėtas, įsivaizduokite pasaulį be archeologijos.

Autorius: Andrew Lawler

Nebūtų ištaigingųjų Pompėjų. Neturėtume kvapą gniaužiančio Trakijos aukso. Nebūtų atrasti tankiose džiunglėse dunksantys majų miestai. Terakotinė kinų imperatoriaus armija vis dar slypėtų po juoda žeme ūkininko lauke. Be archeologijos apie ankstyviausias pasaulio civilizacijas žinotume mažai. Neturėdami Rozetos akmens, vis dar suktume galvą, ką reiškia paslaptingi simboliai ant Egipto kapų ir šventyklų sienų.

Apie Mesopotamijoje klestėjusią pirmą pasaulyje raštingą miestų civilizaciją turėtume tik miglotų žinių iš Biblijos. Na, o didžiausia ir daugiausia gyventojų turėjusi ankstyvoji kultūra, susitelkusi aplink Indo upę Indijos subžemyne, apskritai būtų likusi nežinoma. Jeigu nebūtų sistemingai tyrinėjamos vietovės ir radiniai, istorija būtų kelių laiko įgeidžius atlaikiusių tekstų ir paminklinių statinių įkaitė. Neaprėpiamame mūsų praeities vandenyne kyšotų tik pavienės salelės: aptriušęs rankraščio ritinys šen, piramidė ten. Du šimtmečius šešiuose žemynuose vykdyti kasinėjimai leido prabilti praeičiai, anksčiau daugiausia glūdėjusiai po žeme. Per atrastas vietoves ir daiktus mūsų tolimi protėviai - apie kurių egzistavimą daugeliu atvejų nė nenumanėme - gali papasakoti savo istorijas.

Dr. Antonio Faučio gyvenimas ir pasiekimai

„National Geographic" pakalbino Antonį Faučį (Anthony Fauci) apie jo asmeninio gyvenimo kelią, karjerą ir vaidmenį sprendžiant sveikatos priežiūros krizes, nuo ŽIV ir AIDS iki COVID -19. Šie pokalbiai virto knyga (čia pateikiame jos ištrauką), iš kurios gautas pelnas bus skirtas gamtosaugai, ir dokumentiniu filmu.

Kai esi gydytojas, suprasti žmogaus prigimtį yra nemažiau svarbu, nei pažinti jo fiziologiją. Rūpinantis pacientu svarbiausia, kad pacientas turi gydytojui rūpėti. Jis turi nuoširdžiai rūpėti kaip žmogus, o ne kaip statistinis vienetas, klientas, kuriam išrašysite sąskaitą, ar tiesiog vienas iš virtinės pacientų. Pateiksiu asmeninį pavyzdį, kaip galima susidurti su visiškai jums nepavaldžia ryškia raida ar permainomis, kurios gali visiškai pakeisti jūsų karjeros kryptį ir net visą gyvenimą. 1968 m. baigiau vidaus ligų medicinos studijas Niujorko ligoninės Kornelio medicinos centre. Tais pačiais metais pripažinti visuomenės sveikatos akademikai [...]

JAV Kongrese reiškė nuomones ir net liudijo, kad išradus antibiotikus, vakcinas ir visuomenės sveikatos priemones karas su infekcinėmis ligomis iš esmės jau laimėtas, ir kad dabar turėtume sutelkti dėmesį į kitas mokslinių tyrimų bei visuomenės sveikatos sritis. Likimas taip jau nulėmė, kad anuomet ketinau imtis disertacijos būtent apie infekcines ligas Nacionaliniame sveikatos institute. Pamenu, kaip važiuodamas iš Niujorko į institutą Betesdoje, Merilando valstijoje, mintyse vis gromuliavau tų išmintingų žinovų žodžius ir, švelniai sakant, abejojau, ar tikrai teisingai pasirinkau karjeros kryptį. Ar ketinau studijuoti nykstančią specialybę? Jaučiausi, lyg važiuočiau į Majamį dirbti slidinėjimo instruktoriumi. Mano karjerai pasisekė, o pasauliui, deja, ne, kad net ir generaliniai chirurgai kartais klysta. Po 13 metų, 1981-aisiais, pratrūkusi AIDS epidemija pakeitė mano karjerą ir galbūt net visą gyvenimą.