Romėnai gladiatorių kovomis gėrėjosi kone 600 metų. Romos menininkai jas vaizduodavo mozaikose, freskose, marmuriniuose bareljefuose, stiklo dirbiniuose, moliniuose papuošaluose ir bronziniuose ornamentuose, kurių randama visoje buvusios Romos imperijos teritorijoje.
Arenos stūksojo kone kiekviename didesniame mieste ar miestelyje. Istoriniai duomenys rodo, kad nuo Didžiosios Britanijos iki Jordanijos dykumų jų būta apie 300. Šios senovinės kovos nenumaldomai audrina ir šiuolaikinių žmonių vaizduotę.
Gladiatoriai vaizduojami daugybėje kino ir literatūros kūrinių (neretai klaidingai), todėl šiandien yra kone labiausiai pažįstami (ir turbūt neteisingiausiai vaizduojami) romėnų kultūros aspektai. Taip nutiko, nes Romos rašytojai nepaprastai retai aptarinėjo gladiatorių kovų smulkmenas turbūt dėl to, kad tos kovos būdavo visiems puikiai pažįstamos. (Pagalvokite, ar rašydami draugui aiškinate, kas yra baudos metimas krepšinyje arba kiek žaidėjų gainioja kamuolį futbolo aikštėje?)
Norėdami išsiaiškinti, kas iš tiesų vyko arenose, archeologai ir istorikai privalo ieškoti informacijos apžiūrinėdami meno kūrinius, kasinėdami radavietes ir skaitydami tarp eilučių senovinius tekstus. Kaip ir daugeliu kitų atvejų, susijusių su senovės Roma, kone geriausiai išsilaikę duomenys apie gladiatorius randami Pompėjuose, į pietus nuo šiuolaikinio Neapolio, Italijoje. Šį kadaise klestėjusį miestą 79 m. labai netikėtai palaidojo išsiveržęs ugnikalnis.